Po 13 metų Jungtinėje Karalystėje grįžo gyventi į Šiaulius: samdomo darbo galimybės net nesvarstome

Kalbėdami apie šalies verslą mintyse dažnai vardijame didžiąsias Lietuvos įmones, bet nemažą indėlį auginant Lietuvą įdeda ir smulkieji verslininkai. Nors 2018 m. atliktas tarptautinis tyrimas parodė, kad net 33 proc. lietuvių nepasitiki savo gebėjimais, kad turi reikiamų žinių, kompetencijų ir įgūdžių verslui kurti, vis atsiranda tokių, kurie ryžtasi susikurti darbo vietą patys. Vienas iš tokių pavyzdžių – po ilgų metų emigracijoje į Lietuvą sugrįžusi Tomo ir Ievos Snarskių šeima.
Semtis gyvenimo užsienyje patirties
T. Snarskis iš pradžių išvyko į Šiaurės Airiją. Ten vyras porą metų dirbo įprastiniame emigrantams darbe – gamykloje, prie konvejerio. Joje buvo gaminami plastikiniai buteliai. Užsibrėžęs tikslą pakilti aukščiau, paskirtas dirbti biure, ten buvo atsakingas už pardavimą ir darbų koordinavimą. Visgi lietuvio širdis labai linko prie muzikos: „Panorau kraustytis į Londoną ir ten rinktis su muzikos prodiusavimu susijusias studijas.“ Pirmasis verslas – elektroninės muzikos parduotuvė Taip lietuvis „London South Bank“ universitete pabaigė norimas studijas. Tiesa, kol mokėsi, teko dirbti ir padavėju, ir kelionės agentūros agentu. Jau studijų metais jaunam vyrui pradėjo suktis mintis kurti savo verslą. Pabaigęs studijas jis sukūrė internetinę elektroninės muzikos parduotuvę. „Dirbau su didelėmis įrašų kompanijomis, muzikos tiekėjais, agentais, agentūromis. Visgi po kurio laiko visas muzikos pasaulis nusisuko į „Spotify“, pasakęs, kad ten geresnės sąlygos“, – kaip nutrūko verslas muzikos srityje, prisimena pašnekovas.
Susidarius tokiai situacijai jis pasuko į kitą elektroninį verslą – pradėjo perpardavinėti prekes (angl. drop shipping) „eBay“ platformoje. „Žmona ir anksčiau pakalbėdavo apie grįžimą į Lietuvą, bet, kai dirbau muzikos industrijoje, jaučiau, kad turiu būti Anglijoje, tuo metu vieta, kurioje gyvenau, dar buvo svarbi“, – pasakoja pašnekovas.
Darbe neišlaikė net geras atlyginimas
Ieva į Didžiąją Britaniją išsikraustė po anglų kalbos studijų Vilniaus universitete. Metus padirbusi Anglijoje ji nusprendė toliau tęsti studijas ir mokytis personalo vadybos. „Studijuodama, kaip ir dauguma tautiečių, dirbau padavėja. Baigusi mokslus įsidarbinau personalo vadybos administratore, bet po poros metų supratau, kad darbas man nelabai limpa, kad norėčiau mokyti ir dirbti su kalba. Išėjusi iš darbo pradėjau vertėjauti lietuviams tiek ligoninėse, tiek policijoje“, – pasakojo prieš porą metų į Lietuvą gyventi sugrįžusi moteris.
Vieną dieną, dar gyvendama Londone, ji sulaukė pakvietimo į darbo pokalbį – buvo ieškoma konsultantė personalo valdymo klausimais mažame miestelyje, netoli Didžiosios Britanijos sostinės. Po pokalbio Ieva pakviesta dirbti. Kadangi Tomas jau dirbo su savo interneto verslu, šeimai nekilo jokių problemų išsikraustyti iš milijoninio didmiesčio į ramesnius ir atokesnius namus.
„Pradėjusi vėl dirbti personalo valdymo srityje supratau, kad visgi šis darbas ne man. Turėjau smagius žmones aplink, gerą atlyginimą, bet pasitenkinimo darbu nejaučiau“, – atviravo moteris. Pamačiusi, kad Ievos turimas darbas netenkina, o Tomas savo internetinę prekybą gali vystyti iš bet kur, pora nusprendė grįžti į Lietuvą. Įsikurti tėvynėje šeima pasirinko ne Vilnių ar Kauną, bet Šiaulius, nes būtent iš jų kilusi Ieva.
Pasijautė „eBay“ įkaitais
„Dar kurį laiką tęsiau pardavimą per „eBay“, – savo darbus po grįžimo į Lietuvą apibūdino T. Snarskis. – Tačiau 2018 m. pradžioje interneto pardavimo platforma nusprendė atsikratyti perpardavinėtojų. Pagal naujas taisykles visi privalėjo turėti savo inventorių ir tik tada galėjo jį parduoti platformoje.“ Pasak jo, nuo tada atkrito labai daug pardavėjų, iš jų kai kurie dirbdavo ir asmeniškai, neturėdami įmonių. „Metų viduryje atėjo ir mūsų eilė, kai „eBay“ pamatė, kad mūsų pardavimai per mėnesį kyla 200 proc. Nors buvau įkūręs įmonę, joje dirbo penki darbuotojai, vieną rytą pamačiau, jog sistemoje – visiškas nulis: nė vieno inventoriaus, jokių pardavimų. Supratau, kad nuo šiol išlįs tie patys iššūkiai: reikės nuolat įrodinėti, kad dirbi legaliai, nesi apgavikas“, – atviravo vyras. Pajutęs, kad situacijos jis nebekontroliuoja, o daugiau jaučiasi pats kontroliuojamas, lietuvis nusprendė atsisakyti verslo interneto prekybos platformoje.
Nusprendė įkurti anglų kalbos mokyklą
„Kai pardavimo verslasbaigėsi, pagalvojau, kad galėčiau pradėti mokyti anglų kalbos“, – į pasakojimą įsitraukia Tomo žmona Ieva. Moteris pripažino, kad iš pradžių dvejojo savo sėkme surinkti norinčiųjų išmokti anglų kalbą grupę: Šiauliuose jau veikė bent trys didelės kalbų mokyklos, o ir pavienių mokytojų yra nemažai. Tačiau dar pernai metų vasarį paskelbusi, kad pradeda mokyti anglų kalbos, iš emigracijos grįžusi Ieva jau kovą pradėjo naujos užsienio kalbos mokyti trisdešimt mokinių. „Puoliau ieškoti, kur išsinuomoti patalpas, o vasarą susirinko dar daugiau mokinių, todėl patalpų reikėjo didesnių“, – pridėjo pašnekovė. Deja, šių metų kovą atslinkusi koronaviruso pandemija ir karantinas vėl sujaukė įprastinį šeimos gyvenimą. Nors anglų kalbos pamokas Ieva perkėlė į internetinę erdvę, apie fizinės kalbų mokyklos plėtrą mintys turėjo būti atidėtos į šalį. „Iš tiesų karantinas mums išėjo net į gerą. Pamačiusi, kad internetu pamokos vyksta sėkmingai, per karantiną įrašiau pamokų kursą, sudariau užduotis, namų darbus ir testus, ir visa tai pavirto internetine anglų kalbos mokykla“, – kalbėjo lietuvė. Tuo metu jos vyras Tomas pasinėrė į dar vieną verslą – įkūrė socialinių medijų agentūrą, ji prižiūri įmonių socialinių tinklų paskyras. Pasiteiravus, ar pora negalvoja apie samdomus darbus, kurie eliminuotų nestabilumo riziką, abu vienu metu su šypsena užtvirtino, kad tokios galimybės nesvarsto. „Žinoma, būtų ramiau dirbti kitam, bet taip įdomiau ir jautiesi laisvesnis. Abiem vaikams galime skirti daug laiko. Žinoma, prie savo projekto tenka atsėdėti vakarais, Tomas ir naktimis atidirba, bet mes turime laisvę. Vyrui samdomas darbas niekada netiko, o aš tikriausiai tai perėmiau iš jo“, – tikino į Lietuvą gyventi sugrįžusi Ieva.
Šaltinis: Delfi.lt | Atsakingas Požiūris | Ugnė Karaliūnaitė